Žmogus be veido. Citata nr. 1

photo: miguelanjo

 

Šį kartą kviečiame Jus susipažinti su šiuo metu verčiama intriguojančia Putino (to, kuris Vladimiras) biografija – „Žmogus be veido“. Knyga pasirodys jau rudenį, o dabar siūlome paskaitinėti jos ištraukas. Pradedame nuo Boriso Jelcino:

„B. Jelcinas neturėjo nei teisės, nei jėgų siekti trečiosios kadencijos, todėl nedraugiško įpėdinio
grėsmė buvo visai reali. B. Jelcinas buvo ne šiaip sau nepopuliarus prezidentas – jis buvo pirmasis
politikas, kuriuo Rusija kada nors pasitikėjo – ir nusivylimas, kurį jautė žmonės buvo toks pat
didelis kaip ir parama, kurios jis anksčiau sulaukdavo.

Šalis buvo sudaužyta, traumuota ir nusivylusi. Devintajame dešimtmetyje ji turėjo vilčių ir buvo
vieninga, jų kulminacija buvo 1991 metų rugpjūtį, kai žmonės atsikirto M. Gorbačiovo valdymą
bandžiusiai nuversti chuntai. Šalis tikėjo Borisu Jelcinu – vieninteliu Rusijos istorijoje laisvai
išrinktu vadovu. Mainais į tai žmonės gavo hiperinfliaciją, kuri per keletą mėnesių surijo jų viso
gyvenimo santaupas, biurokratus ir verslininkus, kurie vogė iš valstybės ir vieni iš kitų vidury
baltos dienos, ir dar niekad nepatirtą ekonominę ir socialinę nelygybę. Blogiausia, kad dauguma, o
greičiausiai visi rusai prarado tikėjimą ateitimi, o kartu su tikėjimu, ir vienybės jausmą, kuris buvo
toks stiprus devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo pradžioje.

Valdžia padarė didžiulę klaidą nesugebėdama nuraminti žmonių. Per dešimtmetį kuo tikriausias
populistas B. Jelcinas, važinėjęs autobusais arba lipęs ant tankų, priklausomai nuo situacijos,
vis labiau traukėsi į nepralaužiamą ir stipriai saugomą juodų limuzinų ir uždarų konferencijų
pasaulį.“

Panašūs įrašai:

Leave a Reply